Depresija

Psichologas Konsultantas

DEPRESIJA

Depresija nėra liūdesys, įprasti nuotaikos pokyčiai ar trumpalaikės emocinės reakcijos į gyvenimo iššūkius ar sudėtingas situacijas. Depresija nėra tamsiuoju metų laiku patiriami šviesos trūkumo simptomai, kuriuos junta penktadalis žmonių.

Depresija yra emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga keli arba visi simptomai:

  • užsitęsusi (kelias savaites ir daugiau, kasdien) prislėgta, sunki nuotaika, dirglumas, nerimas;
  • nuolatinės negatyvios mintys, mąstymo klaidos;
  • fizinis ir/ar emocinis nuovargis, jėgų nebuvimas;
  • staigūs apetito ir/ar svorio pokyčiai;
  • miego sutrikimai (nemiga arba didelis poreikis miegoti);
  • mąstymo, atminties sutrikimai, nesugebėjimas susikaupti;
  • intereso praradimas bet kokiai anksčiau buvusiai maloniai veiklai, pomėgiams;
  • sutrikusi vidaus organų veikla, atsirandantys skausmai/ nemalonūs pojūčiai kaklo, galvos, širdies plote
  • elgesio pokyčiai;
  • savigrauža, kaltė, beviltiškumo jausmas, savivertės suvokimo pokyčiai;
  • gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas;
  • mintys apie savižudybę ar savvižudybės planavimas;

DEPRESIJOS PRIEŽASTYS

Man priimtinas šiuolaikinės psichologijos požiūris į depresiją ir jos įveikos būdus.

Davidas D. Burnsas, M.D. Stenfordo universiteto Medicinos mokyklos Psichiatrijos ir elgesio mokslų profesorius teigia, kad vienintelė depresijos priežastis yra iškreiptas mąstymas \ mąstymo klaidos. Svarbu yra riba tarp reikalingų ir nereikalingų neigiamų jausmų. “Sveikas liūdesys” skiriasi nuo depresijos. Liūdesys – natūralus jausmas, kurį sukelia nepalankaus įvykio (praradimo, nusivylimo ir pan.) tikroviškas suvokimas (praradau, skauda, ilgėsiuos). O depresinį sutrikimą sukelia kaip nors iškreiptos mintys (kodėl man? Tai neteisinga. Dabar negalėsiu būti laimingu).

Tradiciniu požiūriu, depresija išsivysto dėl sudėtingos biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių sąveikos.

Biologiniai veiksniai: genetika (paveldimumas), somatinės (kūno) ligos, hormonų pusiausvyros pokyčiai (paauglystė, neštumo ar pogimdyvinis laikotarpis, menopauzė).

Pvz. širdies ir kraujagyslių ligos gali sukelti depresijos vystymąsi ir atvirkščiai.

Socialiniai faktoriai: bedarbystė, socialinių ryšių praradimas, emigracija, gyvenamosios vietos pakeitimas ir kt.

Psichologiniai veiksniai: netektys, skyrybos, sudėtingi tarpasmeniniai santykiai, ilgalaikė įtampa, nerimas, nuovargis, stresas.

DEPRESIJOS FORMOS

Yra daug depresijos formų ir rūšių. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus, tipo ir sunkumo. Nuo lengvos (kuomet aplinkiniai gali net nepastebėti nuotaikų pokyčio asmenyje), vidutinės iki sunkios (kai žmogus nebepajėgia atlikti įprastos kasdienės veiklos, dirbti, bendrauti, rūpintis savimi).

Depresijos pavadinimai naudojami įvairiose klasifikacijose. Paminėsiu keletą: disimija (nuolatinė lengva depresinė nuotaika), atipinė depresija (nuolatinis nuovargis, jautrumas, nerimas, dirglumas, pyktis, valgymo sutrikimai), bipolinis sutrikimas (nuotaikos epizodai keičiasi nuo perdėtai pakilios iki prislėgto, irzlaus, agresyvaus), reaktyvinė depresija (patyrus skausmingą išgyvenimą), pogimdyvinė depresija, ironiškoji depresija (“besišypsanti”, ironiška) ir kt.

Depresija gali tapti rimtu sveikatos sutrikimu, ypač jei ji yra užsitęsusi, vidutinio sunkumo ar sunki. Net lengvos depresijos atveju bet koks probleminis gyvenimo įvykis žmogų gali pastūmėti link sunkios. Tai gali sukelti didelių kančių pačiam asmeniui, bei stipriai įtakoti jo socialinę aplinką: darbe / mokykloje ir šeimoje. Blogiausiu atveju tai gali privesti prie savižudybės.

Kiekvienais metais apie 800 000 žmonių miršta dėl savižudybių – antrosios pagrindinės 15-29 metų amžiaus žmonių mirties priežasties.

Komentarai įrašui Depresija yra išjungti

© 2018 Psichologas Konsultantas. Visos teisės saugomos.