STRESAS

“Visiškai laisva nuo streso tik mirtis” Hansas Selje (Hans Selye, 1907 – 1982)

Stresas, įtampa  – normali reakcija į aplinką. Tai natūrali gyvenimo dalis. Nedidelis stresas net skatina.

Tai fiziologinis ir/ar psichologinis iššūkis žmogui, reikalaujantis adaptacinių resursų ir gebėjimų (normos atveju padeda adaptuotis ir keistis).

Kai stresas viršija mūsų adaptacines galimybes, mes patiriame disstresą, kuris mus žaloja. Mes reaguojame natūraliai – automatiškai, nesuprasdami savo patirčių, minčių, emocijų, fiziologinių reakcijų/ pojūčių, savo elgesio.

Svarbu mokytis valdyti stresą.

STRESAS YRA ŽALINGAS

Didelis arba nuolat patiriamas stresas – sekina ir yra labai žalingas. Stresas sukelia įvairias ligas arba sutrikdo vidaus organų veiklą (nors patys organai yra sveiki). Ilgą laiką patiriant stresą neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams. Stresas įtakoja  širdies, kraujagyslių ir imuninę sistemą, skrandžio, žarnyno audinių funkcijas. Hormoninė sistema pasiekia išsekimą, organizmas nustoja gintis, dėl to susergama ar net mirštama. Organizmui nebeužtenka fizinių ir psichologinių resursų.

Ūmaus streso pasekmė – nuovargis, išsekimas, nerimas, galvos skausmai, emociniai sutrikimai, atsiranda baimių, neadaptyvaus elgesio požymių (agresyvumas, asocialus elgesys, problemos tarpasmeniniuose santykiuose), piktnaudžiavimo ar priklausomybių, gali išsivystyti depresija.

GALIMI SPRENDIMAI STRESĄ PATIRIENTIEMS

Streso poveikis ir pasekmės priklauso ne tik nuo stresoriaus pobūdžio ar stiprumo, bet labiau nuo asmens suvokimo ir jautrumo atitinkamam stresoriui.

Suvokimą ir požiūrį galima treniruoti, mokytis ir keisti.

KVIEČIU SUSITIKTI

Individualios psichologo konsultacijos
Skaityti daugiau…

MINDFULNESS/ dėmesingu įsisąmoninimu grįsto streso valdymo mokymai
Skaityti daugiau…

KODĖL Į TUOS PAČIUS ĮVYKIUS AR APLINKYBES REAGUOJAME SKIRTINGAI?

Dažniausiai suveikia automatinė reakcija į stresą, kuri atsiranda dėl

  • Evoliucinių išlikimo reakcijų (Pulti-Bėgti-Sustingti reakcijos)
  • Mūsų tendencijos griebti kas patinka ir atstumti kas nepatinka (Diskomforto vengimas ir/arba Troškimas to, ką mes vertiname kaip malonumus)
  • Automatines reakcijas į stresą, kurios ateina iš keleto šaltinių:
    • Mūsų patirties su savo tėvais ir su svarbiais žmonėmis;
    • Suvoktos partnerio(-ės) pagalbos stokos;
    • Atjautos sau trūkumo.

Visus įvykius mes filtruojame per mūsų sąmonės filtrą. Kuris pas kiekvieną yra skirtingas.

Sąmonės filtras priklauso nuo:

  • Kertinių įsitikinimų;
  • Fizinės sveikatos būklės;
  • Psichologinės sveikatos būklės;
  • Prieš tai buvusios patirties;
  • Išminties:
    • sugebėjimo pažvelgti “iš šono”
    • mokėjimo alternatyviai mąstyti
    • kūrybingumo
    • adaptyvumo

Galime mokytis keisti savo sąmonės filtrą

Įvykis ar situacija (išorinis stresorius)  – mūsų sąmonės filtras (interpretacija) – streso reakcija (“pulti/bėgti/sustingti” – evoliucinė išlikimo reakcija)

Įvykis ar situacija (išorinis stresorius)  – mūsų sąmonės filtras (interpretacija) – problemos sprendimas

TECHNIKOS, KURIAS NAUDOJA STRESUI ATSPARŪS ŽMONĖS:

Pagal Raymond Flanery (Harvardo medicinos mokykla)

  • Stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą;
  • Užsiima prasmingu sau darbu (veikla);
  • Turi aiškius tikslus ir jų siekia;
  • Veda protingą gyvenimo būdą (reguliarus fizinis aktyvumas, įvairūs atsipalaidavimai, sveika mityba, darbo-poilsio balansas ir režimas);
  • Aktyviai ieško socialinių kontaktų ir išlaiko juos;
  • Turi išlavintą humoro jausmą;
  • Turi įsitikinimus ir yra dvasingi;

TECHNIKOS, KURIAS NAUDOJA STRESUI ATSPARŪS ŽMONĖS:

Pagal Dr.Julių Neverauską (Lietuvos sveikatos moklsų universitetas)

  • Mato realybę, tokią kokia ji yra (tiek kiek galima);
  • Moka apsispręsti kur nori sutelkti dėmesį;
  • Moka išlaikyti dėmesį (nuolat pastebėdami kai jis nuklysta ir vėl gražindami prie tikslo);
  • Moka atpažinti savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius;
  • Moka pripažinti/priimti save, kitus žmones ir pasaulį ;
  • Sugeba atskirti skausmą/diskomfortą nuo kentėjimo ir kuo mažiau kentėti esant diskomfortui;
  • Sugeba naudotis atjauta;
  • Sugeba spręsti problemas ir priimti sprendimus atsižvelgiant į vidinę ir išorinę realybę bei juos keisti, pasikeitus realybei;
  • YRA IŠMINTINGI

© 2018 Psichologas Konsultantas. Visos teisės saugomos.