STRESAS

“Visiškai laisva nuo streso tik mirtis” Hansas Selje (Hans Selye, 1907 – 1982)

Stresas, įtampa  – normali reakcija į aplinką. Tai natūrali gyvenimo dalis. Nedidelis stresas net skatina.

Tai fiziologinis ir/ar psichologinis iššūkis žmogui, reikalaujantis adaptacinių resursų ir gebėjimų (normos atveju padeda adaptuotis ir keistis).

Kai stresas viršija mūsų adaptacines galimybes, mes patiriame disstresą, kuris mus žaloja. Mes reaguojame natūraliai – automatiškai, nesuprasdami savo patirčių, minčių, emocijų, fiziologinių reakcijų/ pojūčių, savo elgesio.

Svarbu mokytis valdyti stresą.

GALIMI SPRENDIMAI PATIRIENTIEMS STRESĄ

Streso poveikis ir pasekmės priklauso ne tik nuo stresoriaus pobūdžio ar stiprumo, bet labiau nuo asmens suvokimo ir jautrumo atitinkamam stresoriui.

Streso negalima išvengti. Tačiau galima išmokti jį vadyti, švelninti reakcijas, siekti, jog jis neįtakotų gyvenimo kokybės ir sveikatos. Suvokimą ir požiūrį galima treniruoti ir keisti. Sąmoningumo ir išminties galima mokytis.

Stresą mažina  reguliarus fizinis aktyvumas, meditacija, sąmoningumo (mindfulness) praktikos.

STRESAS YRA ŽALINGAS

Didelis arba nuolat patiriamas stresas – sekina ir yra labai žalingas.

Stresas sukelia įvairias ligas arba sutrikdo vidaus organų veiklą (net jeigu patys organai yra sveiki).

Ilgą laiką patiriant stresą neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams. Stresas įtakoja  širdies, kraujagyslių ir imuninę sistemą, skrandžio, žarnyno audinių funkcijas. Hormoninė sistema pasiekia išsekimą, organizmas nustoja gintis, dėl to susergama ar net mirštama. Organizmui nebeužtenka fizinių ir psichologinių resursų.

Ūmaus streso pasekmės:

nuovargis, išsekimas, nerimas, galvos skausmai, emociniai sutrikimai, baimės, neadaptyvaus elgesio požymiai (agresyvumas, pyktis, asocialus elgesys, problemos tarpasmeniniuose santykiuose), piktnaudžiavimas ar priklausomybės, nemiga,gali išsivystyti depresija.

© 2018 Psichologas Konsultantas. Visos teisės saugomos.