MINDFULNESS tai atviras žvilgsnis ir dėmesys dabartinei būsenai. Gebėjimas atidžiai pastebėti savo mintis ir jausmus, nesvarbu, ar jie “geri” ar “blogi”. Nevertinant. Pastebėti ir įsisąmoninti.
MINDFULNESS – tai realaus pasaulio matymas, savo minčių, jausmų ir elgesio impulsų atpažinimas. Tai mokėjimas valdyti ir reikšti emocijas. Tai išminties pauzė prieš darant pasirinkimus. Tai išmintingo gyvenimo siekimas.
MINDFULNESS – gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime. Tai galimybė pamatyti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką ir jos išskirtinumą. Tai galimybė suvokti realybę sąmoningiau ir nuspręsti, ką norime rinktis daryti.
MINDFULNESS – dėmesio valdymas. Gebėjimas sąmoningai nukreipti dėmesį ten, kur norime, kad jis būtų (ne ten, kur jis nuklysta automatiškai) ir išlaikyti jį (nuolat sąmoningai grąžinant jį atgal).
MINDFULNESS – yra prieš žmogaus prigimtį, todėl reikia savanoriškumo. Natūraliai dažnai mes veikiame “autopilotu”, nesąmoningai. Mūsų automatines reakcijas į stimulus lemia instinktai, ankstesnės patirtys. Tai iššaukia automatines mintis, emocijas, veiksmus. Tokios automatinės reakcijos dažnai nebūna adekvačios situacijai. Reikalingas sąmoningumas, kad išmoktume naujose situacijose (net jeigu jos panašios į anksčiau buvusias) reaguoti naujai, neutraliai, be išankstinio vertinimo.
MINDFULNESS – įsisąmoninimas, sąmoningumas, dėmesingumo praktika, dėmesingas įsisąmoninimas, pilnaprotavimas…
KOGNITYVINĖ IR ELGESIO TERPIJA (KET)
Moksliniai tyrimai (psichologijos ir medicinos srityse) išaiškino, kad mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą.
Didele dalimi mūsų mąstymo modeliai, „kognicijos“ (arba mintys), kurios atskleidžia Jūsų suvokimą, požiūrį, įsitikinimus lemia Jūsų nuotaikas, emocijas ir elgesį.
KET nukreipta į dabartį. Stengiamasi išmokyti klientą gyventi “čia ir dabar”. KET yra sukurtos tikslios, veiksmingos, orientuotos į gana greitą rezultatą bei paprastai pritaikomos metodikos. Klientui suteikiamų žinių ir praktikų dėka jis gali savarankiškai išmokti spręsti įvairias savo problemas, stebėti mintis, atpažinti emocijas, jausmus, pastebėti kylančius impulsus veikti bei visa tai valdyti ir keisti. Mokomasi nevertinančio ir neutralaus požiūrio į esamą situaciją. Nepriklausomai nuo asmeninių praeities įvykių, patirčių, kertinių įsitikinimų, išmoktų ar įgytų asmeninių sąvybių (vadinamojo charakterio bruožų), galima keisti mintis, valdyti savo jauseną, nuotaiką bei emocijas ir gerinti kasdienio gyvenimo kokybę. KET, ko gero, vienintelė terapija, kuri Vakarų šalyse plačiai taikoma bei finansuojama valstybės lėšomis, dėl savo efektyvumo ir trukmės.
Judith S. Beck, KET psichologė, KET pradininko Aaron Beck, MD, dukra:
“…tai ką žmogus jaučia priklauso nuo to, kaip jis suvokia situaciją. KET specialistui svarbu yra dabartinis paciento suvokimas apie jį supančia aplinką. Greitos vertinančio pobūdžio mintys, kurios nėra sąmoningos yra automatinės mintys, dažnai sukeliančios sąmoningas emocijas. Automatinėms mintims didžiulę reikšmę turi kertiniai įsitikinimai, jie sudaro patį giliausią įsitikinimų sluoksnį ir yra nelabilūs. Dar yra tarpiniai įsitikinimai, kurie yra tarp kertinių įsitikinimų ir automatinių minčių. Tarpinius įsitikinimus sudaro nuostatos, taisyklės ir prielaidos.
Konkrečioje situacijoje žmogaus įsitikinimai daro įtaką jo suvokimui ir lemia tai situacijai būdingas automatines mintis. Šios mintys savo ruožtu veikia žmogaus emocijas. Automatinės mintys daro įtaką elgesiui ir dažnai lemia emocinę reakciją. Specialistas struktūriškai suformuluoja kliento sunkumus kognityviniais terminais. Terapija kaip kelionė, o struktūrinis atvejo formulavimas – žemėlapis.”